Jerry Yangas ir Davidas Filo – du genialūs vyrai, prieš kiek daugiau nei dešimtmetį sukūrę vieną geriausiai žinomų prekės ženklų „Yahoo!“.
Kurdami jį partneriai greičiausiai tik slapčia svajojo, kad šis jų darbas ateityje turės didelę įtaką dabartiniam interneto gyvenimui ir atneš turtus, užkelsiančius juos į žurnalo „Forbes“ turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Dabar Davidas jame užima 240 vietą, o Jerry kiek atsilieka ir tenkinasi 317 pozicija.
Įkūrėjų duetas
Jerry Yangas gimė Taipėjuje (Taivanas) ir būdamas 10-ies persikėlė į Kalifornijoje esantį San Chosė miestą. Nors jo mama buvo anglų kalbos mokytoja, tačiau tik atvažiavęs į JAV jis mokėjo vienintelį anglišką žodį – „shoe“ (batas). Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jam tai visai nesutrukdė ir jau po 3 metų jis buvo puikiai įvaldęs naują kalbą.
Mokslai Jerry taip pat buvo ne kliūtis. Baigęs vidurinę jis įstojo į Stanfordo universitetą ir ten įgijo elektros inžinerijos bakalauro, o vėliau ir magistro laipsnį. Šiame universitete jis ir susitiko su būsimu savo partneriu Davidu Filo bei pradėjo pirmuosius žingsnius kuriant „Yahoo!“.
Davidas Filo 1966 metais gimė Viskonsine. Baigęs vidurinę Tulano universitete gavo kompiuterių inžinerijos bakalauro laipsnį, o Stanfordo universitete, kur jau mokėsi Jerry, pasiekė tos pačios specialybės magistro laipsnį.
Taigi pasaulis gavo dar vieną įrodymą, kad JAV universitetai išugdo puikias asmenybes. Nors, kita vertus, į tai galima žvelgti ir kiek kitaip – asmenybės pačios atvažiuoja pas juos. Kad ir kaip ten būtų, tačiau pasiekę aukštumų, šie du buvę studentai nepamiršo universiteto, suteikusio jiems išsilavinimą. Štai Jerry Stanfordo universitetui pažadėjo duoti 75 mln. JAV dolerių, kad šis galėtų vykdyti atsinaujinimo ir plėtros darbus.
Gera pradžia – pusė darbo
Viskas prasidėjo nuo to, kad 1994-ųjų sausį Jerry sukūrė tinklalapį, kurį pavadino „Jerry‘s Guide to the World Wide Web“ (Jerry pasaulinio tinklo gidas), kuriame buvo pateikiamas suskirstytas pagal paieškai patogius kriterijus tinklalapių katalogas. O jau tų pačių metų balandį šis projektas buvo pervadintas ir pakrikštytas mums visiems žinomu „Yahoo“ vardu.
Tiesą pasakius, kol nesidomėjau šios kompanijos veikla ir įkūrimu, visada galvojau, kad jos pavadinimas reiškia „valio“. Pasirodo, klydau. „Yahoo“ įkūrėjai po šiuo žodžiu paslėpė visai kitą reikšmę. Jie panaudojo Johnatano Svifto sugalvoto žodžio reikšmę, kurią garsusis rašytojas taikė pasakoje apie Guliverio keliones. Ten šis žodis reiškė storžieviškumą, šiurkštumą, neišsiauklėjimą.
Tiesa, internetinio milžino pavadinimas dar gali būti šifruojamas ir kiek kitaip: „Yet Another Hierarchical Officious Oracle“ (pažodinis vertimas: „Dar vienas hierarchinis įkyrus orakulas“).
Kiek vėliau Jerry ir Davidas patobulino pavadinimą ir prie žodžio pridėjo šauktuką, mat prieš tai naudotas pavadinimas buvo toks pat, kaip ir tas, kurį kitos dvi bendrovės naudojo ant barbekiu padažo indelių, peilių ir valčių.
Tie patys 1994-ieji, pasirodo, buvo lemiami metai „Yahoo“. Jiems baigiantis tinklalapis jau buvo sulaukęs 1 mln. lankytojų. Tad J. Yangas ir D. Filas suprato atradę aukso gyslą ir jau 1995 metais kovo 2 dieną oficialiai įregistravo „Yahoo!“ kaip įmonę. Prasidėjo stulbinantis ir nesulaikomas kompanijos augimas.
Besotis „Yahoo!“
Naujai įregistruota įmonė po 2 metų darbo, 1996-aisiais, pirmą kartą viešai pasiūlė įsigyti savo akcijų, kurių kiekviena kainavo po 13 JAV dolerių. Ir nesuklydo, nes iš viso buvo parduota 2,6 mln. akcijų, kurių bendra vertė sudarė 33,8 mln. JAV dolerių. „Yahoo!“ įgavo pagreitį ir vieną po kitos rijo savo kelyje pasitaikiusias bendroves bei portalus.
1997 metai „Yahoo!“ įsigijo internetinės komunikacijos bendrovę „Four11“. Jos teikta paslauga „Rocketmail“ virto „Yahoo! Mail“. Jerry ir Davido kūrinys taip pat absorbavo „ClassicGames.com“, „eGroups“ , kurie išsivystė į „Yahoo! Games“ bei „Yahoo! Groups“. Nuo šio augančio milžino nepabėgo ir „Yoyodyne Entertainment“ bei „GeoCities“ – jie buvo nupirkti. Kiek vėliau toks pats likimas ištiko ir „Inktomi“, „Overture Services“, „Alta Vista“ bei kitus, „Yahoo!“ atrodžiusius naudingais tolesnei plėtrai.
Matyt, tokia agresyvi plėtra ir investicijos į naujas paslaugas bei gaminius šiai kompanijai padėjo išgyventi 2000–2001 metais vykusią dot-com bubble krizę, kurios metu bankrutavo daugybė didelių interneto portalų.
Po šio sudėtingo periodo rinkoje liko tik keli ryškūs lyderiai, su kuriais „Yahoo!“ ir teko kovoti dėl vietos po saule. Atrodo, jiems tai sekėsi neprastai – bent jau iki šiol. Kol kas „Yahoo!“ yra internetinio pašto paslaugų lyderis, valdo vieną geriausių susirašinėjimo programų „Yahoo! Messenger“, kuri taip pat turi ir „VoIP“ galimybes bei užima antrąją vietą tarp paieškos sistemų, į priekį praleisdama tik „Google“.
Kurį laiką „Yahoo!“ paieška veikė „Google“ pagrindu, tačiau 2004-aisiais firmos nutraukė bendradarbiavimą. Nuo tada „Yahoo!“ paieška ėmė rūpintis pati.
Bene naujausias Jerry ir Davido kompanijos bandymas atsiimti prarastus „medžioklės plotus“ iš „Google“ ir kitų – nauja paslauga reklamos davėjams „Panama“. Pasak įmonės atstovų, tikimasi, jog ji vartotojus privers dažniau atkreipti dėmesį į reklamą ir taip padidins bendrovės pajamas iš pardavimų.
Ne viskas taip gražu, kaip atrodo
Nors vartant šios kompanijos istorijos puslapius galima rasti daug šlovingų detalių, tačiau negalima pro akis praleisti ir to, kad yra keli faktai, kurie sukėlė itin dideles diskusijas bei privertė abejoti „Yahoo!“ veiksmų teisingumu ir net teisėtumu.
Kompanija buvo kaltinama šnipinėjančių programų, paslėptos reklamos rėmimu, savo produkcijos diegimu vartotojų kompiuteriuose, prieš tai jų neatsiklausus. Na o bene didžiausias sujudimas kilo, kuomet „Yahoo!“ kartu su tokiomis kompanijomis kaip „Google“, Microsoft“ „Cisco“, AOL, „Skype“, „Nortel“ ir kitomis prisidėjo prie Kinijos internetinės erdvės cenzūravimo sistemos kūrimo.
Kompanijų „Alexa Internet“ ir „Netcraft“ duomenimis, 2006-aisiais „Yahoo!“ buvo lankomiausias interneto puslapis. Panašu, kad taip bus ir toliau, nes Jerry ir Davidas dar tikrai neketina trauktis iš savo postų bei planuoja naujus pasiūlymus vartotojams, kurie jau yra pavergti ir pripratę prie paprasto, bet genialaus žodžio – „Yahoo!“. Ne veltui ši kompanija ne retoriškai ir kiek įžūliai savo reklaminiame šūkyje klausia „Do you Yahoo!?“.
Autorius: Gintaras Gimžauskas
Mokslai Jerry taip pat buvo ne kliūtis. Baigęs vidurinę jis įstojo į Stanfordo universitetą ir ten įgijo elektros inžinerijos bakalauro, o vėliau ir magistro laipsnį. Šiame universitete jis ir susitiko su būsimu savo partneriu Davidu Filo bei pradėjo pirmuosius žingsnius kuriant „Yahoo!“.
Davidas Filo 1966 metais gimė Viskonsine. Baigęs vidurinę Tulano universitete gavo kompiuterių inžinerijos bakalauro laipsnį, o Stanfordo universitete, kur jau mokėsi Jerry, pasiekė tos pačios specialybės magistro laipsnį.
Taigi pasaulis gavo dar vieną įrodymą, kad JAV universitetai išugdo puikias asmenybes. Nors, kita vertus, į tai galima žvelgti ir kiek kitaip – asmenybės pačios atvažiuoja pas juos. Kad ir kaip ten būtų, tačiau pasiekę aukštumų, šie du buvę studentai nepamiršo universiteto, suteikusio jiems išsilavinimą. Štai Jerry Stanfordo universitetui pažadėjo duoti 75 mln. JAV dolerių, kad šis galėtų vykdyti atsinaujinimo ir plėtros darbus.
Gera pradžia – pusė darbo
Viskas prasidėjo nuo to, kad 1994-ųjų sausį Jerry sukūrė tinklalapį, kurį pavadino „Jerry‘s Guide to the World Wide Web“ (Jerry pasaulinio tinklo gidas), kuriame buvo pateikiamas suskirstytas pagal paieškai patogius kriterijus tinklalapių katalogas. O jau tų pačių metų balandį šis projektas buvo pervadintas ir pakrikštytas mums visiems žinomu „Yahoo“ vardu.
Tiesą pasakius, kol nesidomėjau šios kompanijos veikla ir įkūrimu, visada galvojau, kad jos pavadinimas reiškia „valio“. Pasirodo, klydau. „Yahoo“ įkūrėjai po šiuo žodžiu paslėpė visai kitą reikšmę. Jie panaudojo Johnatano Svifto sugalvoto žodžio reikšmę, kurią garsusis rašytojas taikė pasakoje apie Guliverio keliones. Ten šis žodis reiškė storžieviškumą, šiurkštumą, neišsiauklėjimą.
Tiesa, internetinio milžino pavadinimas dar gali būti šifruojamas ir kiek kitaip: „Yet Another Hierarchical Officious Oracle“ (pažodinis vertimas: „Dar vienas hierarchinis įkyrus orakulas“).
Kiek vėliau Jerry ir Davidas patobulino pavadinimą ir prie žodžio pridėjo šauktuką, mat prieš tai naudotas pavadinimas buvo toks pat, kaip ir tas, kurį kitos dvi bendrovės naudojo ant barbekiu padažo indelių, peilių ir valčių.
Tie patys 1994-ieji, pasirodo, buvo lemiami metai „Yahoo“. Jiems baigiantis tinklalapis jau buvo sulaukęs 1 mln. lankytojų. Tad J. Yangas ir D. Filas suprato atradę aukso gyslą ir jau 1995 metais kovo 2 dieną oficialiai įregistravo „Yahoo!“ kaip įmonę. Prasidėjo stulbinantis ir nesulaikomas kompanijos augimas.
Besotis „Yahoo!“
Naujai įregistruota įmonė po 2 metų darbo, 1996-aisiais, pirmą kartą viešai pasiūlė įsigyti savo akcijų, kurių kiekviena kainavo po 13 JAV dolerių. Ir nesuklydo, nes iš viso buvo parduota 2,6 mln. akcijų, kurių bendra vertė sudarė 33,8 mln. JAV dolerių. „Yahoo!“ įgavo pagreitį ir vieną po kitos rijo savo kelyje pasitaikiusias bendroves bei portalus.
1997 metai „Yahoo!“ įsigijo internetinės komunikacijos bendrovę „Four11“. Jos teikta paslauga „Rocketmail“ virto „Yahoo! Mail“. Jerry ir Davido kūrinys taip pat absorbavo „ClassicGames.com“, „eGroups“ , kurie išsivystė į „Yahoo! Games“ bei „Yahoo! Groups“. Nuo šio augančio milžino nepabėgo ir „Yoyodyne Entertainment“ bei „GeoCities“ – jie buvo nupirkti. Kiek vėliau toks pats likimas ištiko ir „Inktomi“, „Overture Services“, „Alta Vista“ bei kitus, „Yahoo!“ atrodžiusius naudingais tolesnei plėtrai.
Matyt, tokia agresyvi plėtra ir investicijos į naujas paslaugas bei gaminius šiai kompanijai padėjo išgyventi 2000–2001 metais vykusią dot-com bubble krizę, kurios metu bankrutavo daugybė didelių interneto portalų.
Po šio sudėtingo periodo rinkoje liko tik keli ryškūs lyderiai, su kuriais „Yahoo!“ ir teko kovoti dėl vietos po saule. Atrodo, jiems tai sekėsi neprastai – bent jau iki šiol. Kol kas „Yahoo!“ yra internetinio pašto paslaugų lyderis, valdo vieną geriausių susirašinėjimo programų „Yahoo! Messenger“, kuri taip pat turi ir „VoIP“ galimybes bei užima antrąją vietą tarp paieškos sistemų, į priekį praleisdama tik „Google“.
Kurį laiką „Yahoo!“ paieška veikė „Google“ pagrindu, tačiau 2004-aisiais firmos nutraukė bendradarbiavimą. Nuo tada „Yahoo!“ paieška ėmė rūpintis pati.
Bene naujausias Jerry ir Davido kompanijos bandymas atsiimti prarastus „medžioklės plotus“ iš „Google“ ir kitų – nauja paslauga reklamos davėjams „Panama“. Pasak įmonės atstovų, tikimasi, jog ji vartotojus privers dažniau atkreipti dėmesį į reklamą ir taip padidins bendrovės pajamas iš pardavimų.
Ne viskas taip gražu, kaip atrodo
Nors vartant šios kompanijos istorijos puslapius galima rasti daug šlovingų detalių, tačiau negalima pro akis praleisti ir to, kad yra keli faktai, kurie sukėlė itin dideles diskusijas bei privertė abejoti „Yahoo!“ veiksmų teisingumu ir net teisėtumu.
Kompanija buvo kaltinama šnipinėjančių programų, paslėptos reklamos rėmimu, savo produkcijos diegimu vartotojų kompiuteriuose, prieš tai jų neatsiklausus. Na o bene didžiausias sujudimas kilo, kuomet „Yahoo!“ kartu su tokiomis kompanijomis kaip „Google“, Microsoft“ „Cisco“, AOL, „Skype“, „Nortel“ ir kitomis prisidėjo prie Kinijos internetinės erdvės cenzūravimo sistemos kūrimo.
Kompanijų „Alexa Internet“ ir „Netcraft“ duomenimis, 2006-aisiais „Yahoo!“ buvo lankomiausias interneto puslapis. Panašu, kad taip bus ir toliau, nes Jerry ir Davidas dar tikrai neketina trauktis iš savo postų bei planuoja naujus pasiūlymus vartotojams, kurie jau yra pavergti ir pripratę prie paprasto, bet genialaus žodžio – „Yahoo!“. Ne veltui ši kompanija ne retoriškai ir kiek įžūliai savo reklaminiame šūkyje klausia „Do you Yahoo!?“.
Autorius: Gintaras Gimžauskas
Šaltinis: „Naujoji Komunikacija“