Strateginės grupės tai organizacijos, esančios pramonės šakoje bei pasižyminčios panašiomis strateginėmis savybėmis, siekiančiomis panašios strategijos arba konkuruojančios panašiu būdu.
Šios savybės gali skirtis nuo kitų strateginių grupių toje pačioje pramonės šakoje ar verslo sektoriuje. Pavyzdžiui, bakalėjos ir gastronomijos mažmeninėje prekyboje supermarketai, pakelėse ar degalinėse esančios parduotuvės bei mažos mažmeninės prekybos parduotuvės yra trys strateginės grupės.
Gali būti išskirta daug įvairių savybių, pagal kurias skirstomos stateginės grupės, tačiau jos grupuojamos į dvi pagrindines kategorijas. Pirmiausia, organizacijos veiklos mastas (pvz., produkto ar paslaugos įvairovė, geografinė aprėptis, naudojamų paskirstymo kanalų skaičius). Antra, skiriami resursai (tokie kaip, prekiniai ženklai, marketingo veiksmai ir vertikalios integracijos mastas).
Strateginių grupių koncepcija padeda:
• Suprasti kas yra tiesioginiai organizacijos konkurentai. Taip pat galima nustatyti kaip konkuruojama kiekvienoje strateginėje grupėje ir kokie yra skirtumai tarp atskirų strateginių grupių.
• Identifikuoti ar organizacija gali keisti vieną strateginę grupę kita (mobilumas). Mobilumas tarp grupių priklausys nuo įėjimo į grupę barjerų masto.
• Identifikuoti organizacijos potencialias galimybes ir pavojus. Kai kuriose strateginėse grupėse konkurencija gali būti intensyvesnė nei kitose. Arba atvirščiai. Pavyzdžiui, pokyčiai makro aplinkoje – IT ir kompanijų globalizacija – sukuria strateginę „erdvę“, pavyzdžiui aukšto mokslo institucijoms sudaryti strateginius aljansus su Amerikos ir Britanijos verslo mokyklomis bei organizuoti nuotolines studijas.
Strateginių grupių koncepcija padeda suprasti „gamintojų“ – tų organizacijų, kurios yra esami ir potencialūs konkurentai panašumus ir trūkumus. Tačiau organizacijos sėkmė ar nesėkmė yra susijusi ir su tuo, kaip ji supranta vartotojų poreikius ir gali juos tenkinti. Rinkos segmentas tai vartotojų grupė, turinti panašius poreikius, kurie skiriasi nuo vartotojų, esančių kitose rinkos dalyse, poreikių.
Rinkos segmentų koncepcija leidžia įvertinti kelias svarbias problemas:
• Vartotojų poreikiai gali skirtis dėl daugelio priežasčių;
• Nustatoma santykinė rinkos dalis rinkos segmente;
• Kaip identifikuojami ir aptarnaujami rinkos segmentai priklauso nuo tendencijų verslo aplinkoje.
Strateginis vartotojas yra asmuo ar asmenys, į kuriuos pirmiausia nukreipiama strategija, kadangi jie turi didžiausią įtaką prekių ar paslaugų pirkimui. Todėl prieš strategijos rengimą svarbu suprasti ką vertina strateginis vartotojas. Pavyzdžiui, daugeliui vartojimo prekių gamintojų mažmeninės prekybos tinklai yra strateginiai vartotojai, kadangi jų prekių išdėstymo, rėmimo būdai stipriai veikia galutinio vartotojo prioritetus. Tačiau internetinė prekyba gali pakeisti šį modelį ir galutinis vartotojas taps strateginiu vartotoju.
Vartotojai daugiau ar mažiau vertina daugelį produkto ar paslaugos savybių (pvz., reputacija, paslaugos po pardavimų, patikimas pristatymas, techninė kokybė ir pan.). Kritiniai sėkmės veiksniai yra tokios produkto savybės, kurias ypatingai vertina vartotojų grupė ir dėl šios priežasties organizacija gali veikti geriau už konkurentus.
Išorinės aplinkos analizė padeda identifikuoti galimybes ir pavojus išorinėje aplinkoje. Galimybės gali būti identifikuojamos tokiu būdu:
• Galimybės produktų pakaitalų rinkoje.
• Galimybės kitose strateginėse grupėse
• Galimybės pirkėjų grandinėje
• Galimybės papildantiems produktams
• Galimybės naujuose rinkos segmentuose
• Galimybės laiko atžvilgiu
Išorinės aplinkos analizės rezultatai apibendrinami SWOT analizės forma. SWOT analizė apibendrina pagrindines problemas verslo aplinkoje ir strateginius organizacijos gebėjimus, kurie labiausiai tikėtina įtakos strategijos vystymasį.
Šaltinis: marketingas.xz.lt