Tikiu į visagalį marketingą
Ir masinę reklamą – vienatinę jo dukterį,
Kuri prasidėjo nuo kūrybinės idėjos,
Gimė reklamos agentūroje,
Kentėjo nuo jos užsakovų įnorių,
Buvo tinkamai neįvertinta,
Galiausiai vėl atgimė,
Įžengė į televiziją,
Dabar transliuojama nuolat
Ir plauna vartotojų smegenis.
Amen!
Tokią ar panašią maldą veikiausiai sukalba kiekvienas „reklamčikas“ bent kartą per dieną, ieškodamas egzistencinio savo kasdienės veiklos paaiškinimo, kad nepanirtų į beprasmybės vakuumą ir atrastų savy demiurgišką įkvėpimą. Bent jau toks įspūdis susidaro, skaitant literatūrą marketingo tematiką, kad ir kokia ji būtų: moksliniai straipsniai, nuomonė žiniasklaidoje ar internetinis dienoraštis kokio anoniminio marketingo guru.
Galima teigti, jog marketingistai – tai šių laikų evangelistai, skleidžiantys vientisą ideologinę miglą, pateikdami marketingą kaip panacėją nuo visų įmanomų bėdų: jei neina pardavimai – reiklamuokis, jei ekonominė krizė – investuok į prekės ženklo stiprinimą, jei šiaip naktimis nesimiega – pagalvok, ar laimingi tavo vartotojai. Tokiu būdu, mistifikuojant marketingo poveikį, sukuriama ezoterinė aplinka, kurioje tarpsta šarlatanizmas ir panyrama į pseudomokslo gelmes.
Iliuzijų apakinti įmonių vadovai neretai pripažįsta marketingo svarbą, suvokdami, kad tik profesionalus jo įgyvendinimas garantuoja sėkmę, kuri nors ir neapčiuopiama visgi įsivaizduojama kaip sėkmės formulė aukso gamyboje. Reklama paprastai atlieka katalizatoriaus vaidmenį šiame procese, todėl nieko nestebina milžiniški „efektyvios ir efektingos“ reklamos biudžetai. Nekvestionuojant reklamos poveikio auditorijai, visgi nėra aiškus tinkamiausio reklamavimosi būdo parinkimas – tai patars reklamos agentūros, kurių darbo rezultatai tėra fata morgana, fikcija, pateikiama kaip genialus marketingo sprendimas.
Tokiu būdų praktikoje dažnai deklaruojamas mokslo nuo praktikos (to mokslo taikymo) atskyrimas diskredituoja patį marketingą kaip analizės ir modeliavimo priemonę, įgalinančią tinkamų sprendimų priėmimą. Kognityvinių sprendimo priėmimo aspektų bei semantinių simbolių reikšmių tyrimų ignoravimas priveda prie universalaus marketingo taikymo algoritmo, kuris iš tikro tik iškreipia tikrovę ir neretai paverčia marketingo pastangas bevaisėmis. Būtent gilesnis psichologijos, sociologijos, lingvistikos ir kitų mokslų integravimas į marketingo praktiką gali leisti išvystyti nuoseklią ir įvairiais tyrimais pagrįstą marketingo teoriją, kuri turėtų praktinį pritaikomumą.
Autorius: Mantas Normantas
Šaltinis: www.elt.lt