Marketingo vadyba (marketing management) – kryptinga veikla, siekiant sukurti, plėsti ir išsaugoti naudingus mainus su tiksliniais klientais analizė, planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė, besiekiant organizacijos tikslų.

Marketingo vadybos tikslas – rasti būdus, kaip elgtis skirtingose paklausos svyravimo situacijose. Marketingo vadybos uždavinys ne tik surasti paklausą bei ją padidinti, bet ir ją pakeisti, o kartais net ir sumažinti. Čia dažnai susipriešina organizacijos, klientų ir visuomenės interesai. Nuo to kokios marketingo koncepcijos laikosi organizacija, visada turi įtakos jos elgsenai su pirkėjais.

Yra penkios alternatyvios koncepcijos, kuriomis vadovaudamosi organizacijos vykdo marketingą: gamybos, produkto, pardavimo, marketingo ir socialinės marketingo koncepcijos.

Gamybos koncepcija (production concept) teigia, kad vartotojai teiks pirmenybę labiau prieinamiems produktams, kuriuos visada galima įsigyti, todėl bendrovė gerina produkto paskirstymo efektyvumą ir savybes.

Ši teorija viena iš seniausių, kuria vadovaujasi pardavėjai. Gamybos koncepcija vertinga dviem atvejais. Pirma, kai produkto pasiūla yra mažesnė už paklausą. Šiuo atveju vadovai turi pagalvoti, kaip didinti gamybos apimtys. Antra, kai gaminant produktą sąnaudos yra per didelės ir siekiant jas optimizuoti, reikia padidinti pagaminamos produkcijos kiekį.

Tačiau bendrovės, kurios laikosi vien gamybos tobulinimo teorijos, stipriai rizikuoja, nes visą dėmesį sutelkia tik į savo veiklą. Pavyzdžiui, bendrovės Ford Motor Company patyrė nesėkmę. Nors automobilių kainos ir buvo žemos, vartotojams jie nebuvo labai patrauklūs. Besistengdama sumažinti automobilių kainą, bendrovė nepastebėjo vieno dalyko, kurio pageidavo jos vartotojai – būtent, patrauklių, įperkamų automobilių. Fordo palikta spraga atvėrė naujas rinkos galimybes, kuriomis netruko pasinaudoti jo konkurentas General Motors.
Produkto koncepcija (product concept) remiasi teiginiu, jog vartotojai rinksis geriausios kokybės produktus, pasižyminčius puikiomis ir naujoviškomis charakteristikomis bei savybėmis, tad produktai turi būti nuolatos tobulinami.

Produkto koncepcija taip pat gali skelbti „marketingo trumparegystę“. Pavyzdžiui, geležinkelio bendrovių vadovai kitados manė, jog vartotojams reikia traukinių, o ne transporto priemonių, ir todėl nepastebėjo didėjančios grėsmės, kurią kėlė oro bendrovės, autobusai, sunkvežimiai ir automobiliai. Didesnių ir geresnių traukinių gamyba negalėjo patenkinti vartotojų transporto paslaugų paklausos, tačiau ši paklausa buvo patenkinta, pasiūlius kitas transporto priemones ir išplėtus pasirinkimo galimybes.

Pardavimo koncepcija (selling concept). Daugelis organizacijų vadovaujasi, kaip ir pardavimo koncepcija teigia, kad vartotojai pirks nepakankamai organizacijos gaminių, jei organizacija nevykdys veiksmų, kad šie gaminiai būtų parduoti bei reklamuojami. Paprastai šitokia koncepcija vadovaujamasi, kai reikia parduoti prekes, kurių pirkėjas nesirengia, pvz: enciklopedijų ar kapaviečių. Siūlančios šiuos produktus bendrovės privalo susirasti potencialius pirkėjus ir įtikinti juos siūlomų produktų privalumais.

Dauguma firmų praktikuoja pardavimo koncepciją, kai prekių prigaminama daugiau nei reikia. Jų tikslas tampa parduoti tai, ką gamina, o ne tai, ko nori rinka. Toks marketingas yra labai rizikingas. Čia dėmesys sutelkiamas į trumpalaikius prekybos sandorius, o ne į ilgalaikių, pelningų ryšių su klientais sukūrimą. Vykdant tokį marketingą daroma prielaida, kad įkalbėtiems pirkti produktą vartotojams šis produktas patiks. Arba, jei jis nepatiks, vartotojai gal būt pamirš savo nusivylimą ir vėliau vėl pirks šį produktą. Daugumos tyrimų rezultatai liudija, kad nepatenkinti preke vartotojai jos daugiau nebeperka.

Marketingo koncepcija (marketing concept) teigia, kad organizacijos tikslai gali būti įgyvendinti tik išsiaiškinus tikslinių vartotojų poreikius ir suteikiant vartotojui pasitenkinimą efektingesnį ir veiksmingesnį nei tai gali padaryti konkurentai. Pardavimo ir marketingo koncepcijos dažnai painiojamos. Šios teorijos pagrindinis taškas yra gamyba, čia dėmesys sutelkiamas į esminius bendrovės produktus ir raginama atkakliai pardavinėti bei reklamuoti, kad būtų įvykdyti pelningi prekybos sandoriai. Šioje teorijoje keliamas tikslas užkariauti vartotoją – įgyvendinti trumpalaikius prekybos sandorius beveik nekreipiant dėmesio į tai, kas ar kodėl perka.

Ir priešingai, marketingo teorija vadovaujasi iš išorės į vidų nukreipta perspektyva. Jos išeities taškas yra gerai apibrėžta rinka, čia dėmesys yra sutelktas į vartotojo poreikius, koordinuojama visa marketingo veikla, daranti jiems poveikį, o pelno siekiama, sukuriant ilgalaikius ryšius su vartotojais, pagrįstus abipuse nauda ir vartotojo pasitenkinimu. Pagal marketingo koncepciją, būtina pardavimo ir pelno sąlyga – dėmesys klientui ir vertės jam sukūrimas.

Įgyvendinti marketingo koncepciją reiškia kur kas daugiau nei paprasčiausiai reaguoti į vartotojo pareikštus pageidavimus bei akivaizdžius poreikius. Bendrovės, kurios savo veiklą grindžia vartotojo interesais, tiria esamus klientus, kad sužinotų, ko jie pageidauja, pasisemtų naujų idėjų apie produktus bei paslaugas ir išbandytų siūlomų gaminių patobulinimus. Toks vartotojais grindžiamas marketingas paprastai esti sėkmingas tada, kai yra akivaizdus poreikis ir kai vartotojai žino, ko jie iš tiesų nori. Tačiau labai dažnai vartotojai nežino, ko jie nori arba netgi to, kas yra įmanoma. Tokiomis situacijomis reikalingas vartotojo interesais grindžiamas marketingas, kai vartotojo poreikius būtina suprasti geriau už patį vartotoją ir sukurti gaminius bei paslaugas, kurie dabar ir ateityje tenkintų esamus bei užslėptus poreikius.

Marketingo tikslas yra ne maksimizuoti kliento pasitenkinimą, o pelningai patenkinti kliento poreikius. Tad marketingo specialistai privalo pasiekti labai subtilią pusiausvyrą tarp didesnės vartotojams sukurtos vertės ir bendrovės pelno.

Socialinio marketingo koncepcija (societal marketing concept) teigia, kad organizacija privalo išsiaiškinti tikslinių rinkų poreikius, norus bei pomėgius ir suteikti vartotojui pageidaujamą pasitenkinimą efektyviau nei tai daro konkurentai ir taip, kad būtų išsaugota arba išaugtų vartotojo ir visuomenės gerovė. Socialinio marketingo koncepcija yra naujausia iš čia pateikiamų marketingo koncepcijų.

Ši koncepcija kelia klausimą, ar dėl aplinkosaugos problemų, ištekliaus stygių, visą pasaulį kamuojančių ekonominių problemų ir apleistų socialinių paslaugų amžiuje yra pateisinama grynosios rinkodaros koncepcija? Ji kelia klausimą, ar firma, kuri pajunta individualaus vartotojo norus ir juos patenkina, visada daro tai, kas yra geriausia vartotojams ir visuomenei, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos? Pagal socialinę marketingo koncepciją grynojo marketingo koncepcijoje lieka nepastebėta potenciali priešprieša tarp trumpalaikių vartotojų norų ir ilgalaikės vartotojų gerovės.

Paimkime, pavyzdžiui, greito maisto restoranų verslą. Dauguma žmonių šiandien mano, kad milžiniškos greito maisto restoranų sistemos siūlo skaniai ir patogiai pavalgyti už prieinamą kainą. Tačiau tam tikros vartotojų teisių gynimo ir aplinkos apsaugos grupės reiškia susirūpinimą. Kritikai pažymi, kad mėsainiai, kepti viščiukai, bulvių šiaudeliai ir daugelis kitų greito maisto restoranuose parduodamų patiekalų yra labai riebūs ir sūrūs. Šie patiekalai yra patogiai suvynioti, tačiau dėl to atsiranda daug šiukšlių ir teršiama aplinka. Tad tenkindamos vartotojų norus, labai sėkmingai veikiančios greito maisto restoranų sistemos gali kenkti vartotojų sveikatai ir sukelti ekologinių problemų.

Tokio pobūdžio susirūpinimas ir kritika sudarė prielaidas atsirasti socialinio marketingo koncepcijai, kuri ragina formuojant marketingo politiką, atsižvelgti į tris aplinkybes: bendrovės planą, vartotojų norus ir visuomenės interesus. Iš pradžių dauguma bendrovių savo marketingo sprendimus grindė trumpalaikiu pelnu. Vėliau jos ėmė suprasti ilgalaikę vartotojų norų svarbą, ir šitaip atsirado marketingo koncepcija. Dabar daugelis bendrovių, priimdamos marketingo sprendimus, pradeda galvoti apie visuomenės interesus.

Vis dažniau firmos privalo pateisinti visos visuomenės lūkesčius. Pavyzdžiui, visuomenė tikisi, kad bendrovės nuoširdžiai laikysis pagrindinių etikos ir ekologijos standartų. Bendrovės privalėtų ne tik paskelbti savo politiką etikos ir ekologijos klausimais, bet ir sutvirtinti ją konkrečiais veiksmais.

Pilietiški prekių ženklai
Stiprėja vartotojų teisių gynimo aktyvistų judėjimas ir vyriausybių budrumas kontroliuojant verslo poveikį visuomenei. Daugelis bendrovių, ypač didžiosios, privalo parodyti didesnę korporacinę atsakomybę ir užtikrinti, kad jos iš tiesų yra atsakingos vartotojams, darbuotojams, akcininkams ir plačiajai visuomenei. Daugelis bendrovių dabar intensyviai mąsto, kaip sukurti pilietiškus prekių ženklus. Tų bendrovių, kurios savo verslo strategijoje yra numačiusios korporacinio pilietiškumo veiklą, investicijos grįžta dėl išaugusios gaminių vertės ir klientų lojalumo. Sporto reikmenų firma Nike savo korporacinės misijos sudedamąja dalimi laiko poreikį užtikrinti gerovę bendrovės viduje ir tose šalyse, kuriose ji veikia. Pavyzdžiui, 1999 metais Nike padengė didžiąją dalį išlaidų, kurios atsirado pakeliant minimalų uždarbį vietiniams Indonezijos gamyklų – bendrovės tiekėjų – darbininkams. Bendrovė diegia švietimo ir sveikatos apsaugos programas, kad gerėtų gamyklos darbuotojų sveikata, moterų socialinė padėtis.

Bendrovė Coca-Cola neseniai pradėjo įgyvendinti penkerių metų 670 milijonų svarų sterlingų (1099 milijonų eurų) vertės programą, kuria siekiama skatinti įvairiausias pastangas įveikti problemas, išryškėjusias 1999 metais, kai bendrovei buvo iškeltas ieškinys dėl rasinės diskriminacijos. Įgyvendindama programą, kurią entuziastingai sutiko analitikai ir kovotojų už žmogaus teises grupės, Coca-Cola per artimiausius penkerius metus padvigubins savo investicijas į tas įmones, kurių savininkai yra etninės mažumos ir moterys, ir ši investicijų suma pasieks 160 milijonų dolerių per metus. Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į tuos regionus, kuriuose mažumų grupės gali įsijungti į gėrimo išpilstymo sistemą. Partnerystės su miestų bendruomenėmis plėtimo programoms ji ketina išleisti apie 50 milijonų dolerių. Coca-Cola vadovybė taip pat yra priversta energingiau siekti, kad bendrovės viduje su etninių mažumų atstovais ir su moterimis būtų elgiamasi taip pat, kaip su kitais ir kad jiems būtų sudarytos vienodos galimybės.

Šaltinis: www.marketingas.xz.lt