Įmonės prekei reikia sukurti paskirstymo grandinę, kurios dėka prekė pasieks vartotoją.
Paskirstymas – tai sprendimų ir veiksmų visuma, kuri apsprendžia prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo. Visi autoriai vieningai išskiria tris pagrindines paskirstymo strategijas.
- Intensyvaus paskirstymo strategija. Panaudojami visi arba beveik visi kurioje nors rinkoje veikiantys ir siūlomos prekės rūšies pateikimu užsiimantys tarpininkai. Ši paskirstymo strategija labiau tinka įmonėms, gaminančioms pigias, greito vartojimo prekes.
- Atrankinio paskirstymo strategija. naudojami tik pagal tam tikrą požymį atrinkti tarpininkai. Jų parinkimas priklauso nuo bendros rinkodaros strategijos. Paprastai taip pateikiamos retai perkamos prekės, turinčios unikalias savybes. Ši paskirstymo strategija padeda kurti tam tikrą išskirtinį prekės bei gamintojo įvaizdį.
- Išimtinio (išskirtinio) paskirstymo strategija. Suteikiama galimybė tarpininkui aptarnauti tam tikro regiono vartotojus. Šis variantas labiau tinkamas brangios bei retai perkamoms prekėms.
Pagrindiniai paskirstymo uždaviniai:
- Pateikti prekę tada, kai vartotojas užsinori ją pirkti;
- Pateikti prekę ten, kur vartotojui patogu;
- Suteikti įvairių papildomų paslaugų (ilgos darbo valandos; pardavėjų pagalba ir patarimai, kreditas, pristatymas);
- Sukurti prekių asortimentą, kuris atitiktų vartotojo pageidavimus.
Tuo tarpu Z.Gineitienė su kolegomis paskirstymo strategijas sieja su kanalų struktūros strategija ir pateikia du paskirstymo variantus, tiesioginį ir netiesioginį paskirstymą.
Paskirstymas vykdomas per paskirstymo kanalus, kurio dalyviai yra didmenininkai ir mažmenininkai. Prekių paskirstymo kanalo pobūdį nulemia vartotojų poreikiai, prekės savybės bei gamintojo tikslai ir galimybės. Paskirstymo kanalo pasirinkimas yra vienas iš sunkiausių rinkodaros uždavinių.
Pasirinkus tiesioginį paskirstymą (be tarpininkų) yra geresnės komunikavimo galimybės su galutiniu vartotoju. Tačiau tiesioginis paskirstymas apsunkina gamintojus, o įmonėms gaminančioms prekes masiniam vartojimui yra praktiškai neįmanomas.
Netiesioginio paskirstymo atveju yra prarandama dalis rinkodaros funkcijų kontrolė. Tačiau yra ir privalumų – prekės plačiau pateikiamos, didesnis kaštų efektyvumas bei didesnės pardavimų apimtys. Gamintojas, rinkdamasis prekybos tarpininką, stengiasi pasiekti tam tikrus rinkos segmentus. Todėl svarbu įvertinti prekybos įmonės aptarnaujamą rajoną. Įvertinti ar aptarnaujamo rajono dydis apima pakankamą potencialių pirkėjų skaičių bei stengtis nesukelti nepageidaujamos konkurentų reakcijos. Labai svarbu, kad pateikiamas asortimentas būtų patrauklus pirkėjams, laikomiems tiksline grupe ir patenkintų prekybininko aptarnaujamos zonos vartotojų poreikius.
Šaltinis: marketingas.xz.lt