Kas sieja populiariausias svetaines – delfi.lt, one.lt, takas.lt, autoplius.lt, balsas.lt, klase.lt, draugas.lt, bei lankomiausius tinklaraščius – nezinau.lt, zudykreklama.lt, pocius.lt, zilionis.net, radiocool.lt?

Be jokios abejonės, jie kuria paklausų turinį, tačiau kiekvienas tai daro savaip. Bendras jų bruožas – svetainės dizaine vyraujanti mėlyna spalva. Spalvos turi nemažai reikšmės tiek verslo produkto, tiek internetinės svetainės psichologiniam patrauklumui. Nors yra tvirtinimų, kad vienos ar kitos spalvos pasirinkimas vartotojo atžvilgiu yra situacinis ir sistematiškai neprognozuojamas reiškinys, vis dėlto galima nustatyti bendrus dėsningumus, kas patinka žmonėms. Tyrimais (Crozier, 1999) nustatyta, kad pagal mėgstamumą ir pasirinkimą dažniausiai spalvos ranguojamos taip: mėlyna, raudona, žalia, violetinė, oranžinė, geltona. Mėlyna spalva statistiškai patikimai pagal pasirinkimą yra mėgstamiausia daugelio žmonių spalva. Tai galima paaiškinti tuo, kad ji yra pakankamai neutrali ir asocijuojasi su pozityviais, malonius išgyvenimus primenančiais dalykais – jūra, dangumi ir pan.

Tam tikros mėgstamos spalvos pasirinkimo fenomenu domisi kelios disciplinos – biologija, psichologija, antropologija. Spalva yra raktinis elementas, siejantis žmogų ir kitas gyvūnų rūšis. Žiūrint iš evoliucinės perspektyvos, gebėjimas skirti spalvas, rinktis vienas ir vengti kitų, gali būti iš esmės svarbus išlikimui (kokios spalvos grybo nevalgytum?). Biologai tyrinėja spalvos suvokimą ir pasirinkimą, analizuodami skirtingų rūšių elgseną. Antropologai aprašo, kokios reikšmės yra priskiriamos tam tikroms spalvoms įvairiose kultūrose, kaip jos siejasi su įvairiais ritualais ir simboliais.

Psichologai atlieka eksperimentus naudojant spalvinius stimulus, bei ieško spalvų pasirinkimo sąsajų su amžiaus, lyties ir asmenybiniais faktoriais. Tokie tyrimai atliekamai tiek moksliniais tikslais, tiek komerciniais – norint padėti verslininkams, dizaineriams ir gamintojams parinkti tinkamas ir ekonomiškai naudingas spalvas jų produkcijai. Čia reikia ypač atsižvelgti į kultūrinius skirtumus – pvz., Williams (1996) atliko rinkos tyrimą, norėdamas įvertinti britų bendrovės, kuri užsiima mažmenine drabužių prekyba visoje Europoje, gaminių paklausą, atsižvelgiant į įvairius šių gaminių kokybinius parametrus. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, tamsiai raudonos spalvos drabužiai yra labai perkami Ispanijoje, kur jie primena flamenko, tuo tarpu Skandinavijoje jie visai nepaklausūs, nes čia ši spalva siejama su gedulu.

Daugiausia atlikta tyrimų, norint nustatyti, ar yra vienareikšmiškas sutarimas, kokia spalva yra patraukliausia, ir ar tai priklauso nuo amžiaus, lyties bei asmenybinių charakteristikų. Eysenck (1981) apibendrino 17 tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 21060 respondentų, išvadas, ir nustatė, kad yra pastovi spalvų pasirinkimo rangavimo tvarka:

1. mėlyna;
2. raudona;
3. žalia;
4. violetinė;
5. oranžinė;
6. geltona.

Tai galioja tiek vyrams, tiek moterims, taip pat - skirtingų rasių asmenims. Kalbant apie asmenybinius skirtumus, pastebėta, kad ekstravertai dažniau renkasi šviesias ir grynas spalvas, o intravertai – tamsias ir prislopintas. Meerum Terwogt ir Hoeksma (1995) atliktame tyrime buvo lyginamas spalvų pasirinkimas trijose amžiaus grupėse – vaikų, paauglių ir suaugusių. Nors šių grupių atsakymų vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi, mėlyna visiems išliko mėgstamiausia spalva, taip pat dažnai minima buvo raudona. Vaikai ir paaugliai labiau vertino geltoną spalvą, nei suaugusieji, o pastariesiems labiau patiko žalia spalva.

Prieš porą metų atlikau tyrimą, kuriame dalyvavo 284 Kauno apskrities 9-12 klasių moksleiviai. Vienu iš klausimų buvo prašoma nurodyti, kokios spalvos turėtų vyrauti internetinėje svetainėje tam, kad moksleivis ją įvardintų kaip patrauklią. Gauti atsakymai nevisiškai sutapo su užsienyje atliktų tyrimų rezultatais: kalbant apibendrintai, dažniausiai buvo minima geltona, nuo jos per kelis atsakymus atsilieka raudona, po to eina žalia, mėlyna ir oranžinė. Vaikinų tarpe spalvos pagal patrauklumą išsidėstė taip: žalia, raudona, geltona, juoda, mėlyna; merginų: geltona, mėlyna, raudona, rožinė, žalia. Skirtumai tarp vaikinų ir merginų nurodytų spalvų statistiškai reikšmingi.

Be jokios abejonės, svarbiausias veiksnys, pritraukiantis lankytoją, yra įdomus ir aktualus jam turinys. Tačiau – sąmoningai ar ne – mus veikia spalvos ir estetinis vaizdas, nes esame emocionalios būtybės. Nesakau, kad visi turėtų nuspalvinti svetaines mėlynai, tačiau atkreipti dėmesį į psichologinį patrauklumą verta.

Autorius: Jovita iš PinkCity
Šaltinis: www.atvirai.lt