Be to, kylant kainoms, pirkėjai neišvengiamai tampa išrankesni ir perka mažiau prekių nei iki tol. Tad krizinė situacija ištiks daugelį šalies įmonių - nemaža jų dalis neišvengiamai bankrutuos. Tačiau šį sudėtingą įmonėms laikotarpį galima įveikti, ir sėkmingai.

Galima ir suklestėti

Per infliaciją kyla beveik visų prekių kainos, todėl tos įmonės, kurios sugeba infliacijos metu nepadidinti kaštų, - laimi, o kurios juos sumažina, - klesti. Kad šis tikslas būtų pasiektas reikia tiek įmonės vadovų, tiek ir viso darbuotojų kolektyvo pastangų. Suvienyti vienų ir kitų pastangoms būtina šiuolaikinė vadybos ir kaštų apskaitos sistema.

Finansinė atskaitomybė, net jeigu ir rengiama kas ketvirtį ar dar dažniau, įmonės vadybai visiškai nenaudinga, nes verslo situaciją parodo tik labai apibendrintai, o, be to, visuomet pavėluotai. Visose šiuolaikinėse įmonėse šiems tikslams naudojama vadybos ir kaštų apskaita. Įdiegus tokias sistemas praktiškai kiekvienos įmonės kaštus be jokios neigiamos įtakos veiklos kokybei ir jos apimtims galima sumažinti net iki 30 proc.

Kaštų sutaupoma, nes įdiegus minėtas sistemas kiekvienas darbuotojas pradeda dirbti kontroliuodamas ir vertindamas visų su jo darbu susijusių bendradarbių veiklą. Taip dirbdami visi darbuotojai kartu kontroliuoja ir bendrą įmonės kaštų lygį, optimizuodami visą jos veiklą.

Be abejo, norint, kad darbuotojai stengtųsi gerinti savo darbo rezultatus, pirmiausia reikia juos tinkamai motyvuoti. Ne simboliniu kelių procentų skatinimu, o keliasdešimties procentų motyvavimu už rezultato pagerinimą. Priešingu atveju, tikėtina, kad su kitomis įmonėmis įsitempęs konkuruos tik pats įmonės vadovas, kitiems darbuotojams dairantis geresnių darbų.

Trūkumas virsta pertekliumi

Šiandien daugelyje įmonių yra susiklosčiusi paradoksali situacija, kai vadovai skundžiasi gerų darbuotojų trūkumu, užuot sudarę sąlygas gerai dirbti esamiems. Patirtis rodo, kad vos ne kiekvienoje įmonėje pertvarkius jos vadybą buvęs darbuotojų trūkumas virsta jų pertekliumi.

Nemažai įmonių vadovų daro esminę klaidą, kai ženkliai sumažėjus veiklos apimtims palieka dirbti ankstesnį darbuotojų skaičių, vis vildamiesi, kad staiga darbų apimtys išaugs.

Vadybos mokslas sako, kad vadovas gali "ganyti" geriausiu atveju 3-4 pavaldinius. Ką daryti, kai įmonėje dirba bent penkiolika darbuotojų? Išeitis - įmonės vadybos sistemos pertvarkymas, orientuotas į tai, kad kiekvienas darbuotojas kontroliuotų kitą. Tai atlikti padeda vadybos ir kaštų apskaitos sistemos, parodančios realų kiekvieno darbuotojo indėlį į visos įmonės veiklą. Pačioje jų diegimo pradžioje atliekama visų darbuotojų "inventorizacija", labai tiksliai nustatanti, ką kuris darbuotojas dirba. Galiausiai visuomet susidaro pakankamas skaičius "perteklinių" darbuotojų, kurie iš tikrųjų įmonės veiklai nereikalingi.

Aiški atsakomybė

Revizuojant darbuotojų veiklą, kartu labai svarbu išsiaiškinti, už kokius darbus kuris darbuotojas atsako. Kiekviena atsakomybė turi būti labai aiškiai apibrėžta ir darbuotojas turi gerai suprasti, ką konkrečiai jis turi daryti ir kokia jam suteikta laisvė sprendimams priimti. Norint tai įgyvendinti būtina suformuoti įmonėje atsakomybės centrus. Tai reikalaujantis aukštos vadybinės bei apskaitinės kvalifikacijos, tačiau labai greitai atsiperkantis darbas.

Labai racionalu vietoje išlaidų mažinimo uždavinių atsakomybės centrams kelti sąnaudų didinimo užduotis, nes sąnaudos - tai su nauda padarytos išlaidos, kurios uždirba įmonei pelną. Kitaip tariant, reikia siekti, kad kuo daugiau įmonės daromų išlaidų būtų naudingos.

Tinkamas atsakomybės centrų išskyrimas kartu su skatinančia gerai dirbti motyvavimo sistema kardinaliai pakeičia visą įmonės vadybą, o kartu ir jos vadovų darbą. Visus einamuosius veiklos klausimus savarankiškai sprendžia patys atsakomybės centrų vadovai. Tai ir leidžia įmonei ne tik atsilaikyti prieš infliacijos padarinius, bet ir sėkmingai plėtoti savo veiklą.

Vos ne kiekvienoje įmonėje pertvarkius jos vadybą buvęs darbuotojų trūkumas virsta jų pertekliumi.


Autorius: Gediminas KALČINSKAS
Šaltinis: www.ve.lt