Pasaulyje ritantis atleidimų vajui, Lietuvos įmonės taip pat atsisako dalies darbuotojų. Tačiau specialistai ragina tą daryti itin skaidriai. Be to, prieš atleidžiant dalį žmonių, vertėtų paieškoti kitų vadybos sprendimų.
Skubotai vykdomi atleidimai gali nepasiteisinti. Pasak Aušros Meškauskienės, „OVC Consulting“ vyresniosios konsultantės, jei pasiduosite karštinei ir darbuotojus atleisite „aklai“, likusieji nebūtinai darbuosis efektyviau.
Skubotai vykdomi atleidimai gali nepasiteisinti. Pasak Aušros Meškauskienės, „OVC Consulting“ vyresniosios konsultantės, jei pasiduosite karštinei ir darbuotojus atleisite „aklai“, likusieji nebūtinai darbuosis efektyviau.
Kalta vadyba
Siekiančių sutaupyti vadovų žvilgsniai pirmiausia nukrypsta į darbuotojus, mat šie įmonei kainuoja daugiausia. Tačiau specialistė perspėja, kad pinigai gali būti prarandami ir dėl šlubuojančios vadybos, o tuomet – atleidimai neišgelbės.
„Prieš atleisdamos žmones, bendrovės turėtų įvertinti vadybos procesus. Ankščiau, kai buvo labai geri laikai, vadovai nesivargino analizuoti vadybos sistemų ir planuoti vienu žingsniu į priekį. Tačiau dabar būtina iki smulkmenų peržiūrėti, kaip įmonė gyvena, kokios jos pagrindinės veiklos ir uždaviniai, ko ji galėtų atsisakyti ir kur sutaupyti. O tokių vietų galima atrasti labai daug“, – pabrėžia konsultantė.
Ji pasakoja, kad įmonės dažniausiai taupo mokymų sąskaita, apkarpo rinkodaros biudžetus. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kokia veikla, produktai ar klientai neduoda reikiamos naudos.
„Galbūt verta jų atsisakyti. Be to, dažnai įmonėse keli darbuotojai atlieka tuos pačius darbus. Pavyzdžiui, pardavimo apskaitą veda finansų skyrius ir patys pardavimo vadybininkai. Išsprendus šią problemą, darbas vyktų efektyviau“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Ir priduria, kad pinigus dažnai suvalgo ir, regis, visiškos smulkmenos: brangių automobilių nuoma, pernelyg didelės sąskaitos už pokalbius telefonu. Taigi nuodugniai peržiūrėjus įmonės vadybą yra vilties išvengti ir skaudžių atleidimų.
Atsirinkti skaidriai
Vis dėlto skaudūs ekonomikos pokyčiai daliai įmonių nepalieka kito būdo, kaip tik mažinti darbuotojų skaičių. Tačiau p. Meškauskienė pabrėžia, kad tuomet itin svarbu užtikrinti, kad atleidimai būtų pagrįsti ir vyktų sklandžiai. Ši atsakomybė krinta būtent ant vadovų pečių. Tad pastarieji turėtų pradėti nuo tinkamos komunikacijos.
„Darbuotojai jaučia, kai įmonės padėtis prastėja: vėluoja atsiskaitymai su tiekėjais, atlyginimai. Todėl apie atleidimų planus žmonės pirmiausia turėtų išgirsti iš vadovų lūpų, o ne iš išorės, pavyzdžiui, žiniasklaidos. Taip pat vadovams derėtų pasikalbėti su pačiais geriausiais žmonėmis ir užtikrinti, kad darbą jie išsaugos. Dažnai atsitinka taip, kad pradėjus planuoti atleidimus bendrovę palieka patys geriausi darbuotojai“, – pavojų įžvelgia specialistė.
Anot jos, gavus nurodymą savo skyriuje atleisti dalį darbuotojų, svarbu neskubėti. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar planuojamų atleisti darbuotojų skaičius yra pagrįstas. Tuomet derėtų apmąstyti, kokios darbuotojų pozicijos ir funkcijos yra svarbiausios ir kurių būtų galima atsisakyti.
"Ir tik tada reikia pereiti prie žmonių. Jeigu tenka rinktis iš lygiavertes funkcijas atliekančių darbuotojų, vadovas turi atidžiai peržiūrėti jų asmenines bylas, išsiaiškinti, kaip jiems sekėsi dirbti. Didžiulė klaida būtų pasakyti darbuotojams, kad jie yra vienodo lygio specialistai, tad tegul patys nusprendžia, kuris išeis“, – pabrėžia p. Meškauskienė.
Specialistės teigimu, vadovui privalu įvertinti ne tik techninius darbuotojų sugebėjimus, bet ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, kaip darbuotojui sekasi prisitaikyti prie pokyčių, kaip jis kovoja su stresu, kaip dirba komandoje ir kaip bendrauja.
Tinkamai išlydėti
Kai šis darbas atliktas ir vadovas tvirtai žino, ką atleisti, būtina tinkamai pranešti šią žinią.
„Išgirdęs, kad yra atleidžiamas, darbuotojas patiria didelį stresą ir šoką. Taigi vadovas turėtų itin kruopščiai pasirengti tokiam pokalbiui. Jis privalo dar kartą išanalizuoti, kaip žmogus dirbo, kartu su darbuotoju aptarti jo rezultatus ir paaiškinti, kodėl nuspręsta jo atsisakyti“, – dėsto p. Meškauskienė.
Ji pabrėžia, kad svarbu ne tik morališkai palaikyti darbuotoją, tačiau ir padėti jam susirasti kitą darbą: parašyti geras rekomendacijas, patarti, kur galėtų įsidarbinti ir, be abejo, tinkamai atsiskaityti – sumokėti visas jam priklausančias kompensacijas.
Robertas Dargis, statybų UAB „Eika“ direktorius:
„Kadangi sumažėjo projektų, o dalies jų esame priversti atsisakyti iš viso, laikyti tiek darbuotojų, kiek buvome suplanavę, būtų nepakeliama našta. Todėl esame priversti mažinti jų skaičių. Tačiau pritarčiau, kad prieš planuojant atleidimus labai svarbu iš naujo įvertinti vadybos sprendimus. Ir tą reikia daryti itin kūrybiškai. Pavyzdžiui, mes ieškome naujų nišų ir galimybių, orientuojamės į naujų produktų kūrimą. Dalis darbuotojų, kurių funkcijos nebe tokios reikalingos, gali dirbti ties jais.
Kalbant apie alternatyvius taupymo būdus, vienas iš jų yra informacinės technologijos. Be to, 10–15% lėšų galima sutaupyti perskirstant darbo krūvius ir funkcijas. Patarčiau vadovams peržiūrėti ir sprendimų priėmimo procesus. Dažnai labai daug laiko prarandama, kai juos priima vienas žmogus – tada kiti yra priversti daug ką derinti. Taigi viena išeičių daugiau sprendimų perduoti ir žemesnių grandžių darbuotojams.“
Autorius: Lina Sidaraitė
Šaltinis: www.manokarjera.lt