Įmonė, organizacija, bendrovė – tai maža valstybė. O valstybė, kaip žinoma, - visuomenės politinė organizacija su tam tikra valdymo forma.

Bet kurioje organizacijoje, kaip ir valstybėje, yra savo valdymo forma (vadovavimo sistema), kuri yra neideali jau savo prigimtimi, nes kiekviena jų turi ir pranašumų, ir trūkumų.

Žengiant į XXI amžių, darbo samprata buvo gana primityvi. Žmonėms sakydavo, ką jie turi daryti ir, jei jie darė tai, jiems mokėjo; jei ne – juos atleisdavo iš darbo. Atitinkamai, valdymo stilius turėjo nuožmų ir hierarchinį atspalvį: vieni įsakydavo, kiti išklausydavo ir neprieštaraudami atlikdavo. Vėliau aptarsime kai kurias valdymo formas vado ir liaudies santykių požiūriu, kitaip sakant, personalo valdymo efektyvumo požiūriu.

Absoliutinė monarchija

Absoliutinės monarchijos teigiami dalykai: betarpiškumas, t.y. iškreiptų tarpinių grandžių tarp kūrėjo idėjos ir jos įsikūnijimo nebuvimas. Neigiami dalykai: vieno asmens absoliuti atsakomybė už viską, kas vyksta įmonėje, ir apibrėžta kiekybinė pavaldinių sudėtiis (vienas žmogus betarpiškai gali sėkmingai vadovauti maksimaliai dešimčiai žmonių). Įmonei plečiantis žemutinėse grandyse situacija tampa nevaldoma. Samdomam darbuotojui tokia forma yra priimtina, jei jo santykiai su “monarchu” yra geri ir jis neturi ambicingų troškimų dirbti kad gauti teigiamą rezultatą. Dažniausiai tokiose įmonėse formuojasi arba “šeimyninio draugiško”, ar “despotiško” korporatyvumo tipas. Pirmuoju atveju visi vaikšto į darbą bendrauti ir žavėtis karaliaus rūbais (kol kas nors nesušuks “Karalius nuogas!), antruoju atveju įmonėje viešpatauja baimė, skundimai, pavydas. Kaip suprantate, toks valdymo tipas būdingas daugiausia mažoms organizacijoms ar įmonėms.

Konstitucinė monarchija

Ši valdymo forma apibūdinama kaip turinti įmonės šeimininką (šeimininkus) ir profesionalų valdymą. Pirmieji atlieka kontrolės funkciją ir yra įmonės stabilumo simbolis bei garantas. Antrieji tiesiogiai vadavauja įmonei, realizuodami įstatymų leidybos ir vykdomąsias funkcijas. Pagrindinis principas: “Valdymas – tai profesija, ir mes turime tiesiog rasti tinkamų žmonių, kurie kaip įmanoma geriau vadovaus viskam”. Reikia pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje tai yra labiausiai paplitusi įmonės valdymo forma .Tai patvirtinta ir personalo atrankos agentūros “EXCELSITAS” surengta apklausa.Tokios įmonės kaip AB “ Lisco Baltic service”, reklaminiai informaciniai leidiniai “ Miesto vitrina” ir “Iš rankų į rankas”, UAB “Ardena”, AB “Venta” priskyrė save būtent šiam valdymo stiliui, o UAB “Edama” ir UAB “Vilkė” laiko, jog jų įmonių valdymo forma turi demokratijos elementų.

Konstitucinės monarchijos pranašumas – tai bandymas organizuoti verslą pagal civilizuotus standartus, įgaliojimų ir atsakomybės perdavimo būdu. O trūkumas tas, kad šitas bandymas kartais pasmerktas nesėkmei. Jei neįmanoma susiskirstyti į “savininkus” ir “vadovus (vadybininkus)” neturima profesionalų, aplinkos ir tradicijų stumiami kitų valdymo formų link.

Pažangi monarchija

Vadovas organizuoja personalo darbą remdamasis stipria ideologija. Manoma, kad samdomieji darbuotojai savanoriškai besivadovaujantys naujausiais mokslo laimėjimais, įsitraukia į suformuotą motyvacijos sistemą. Tokios valdymo formos principas yra orientavimas į tam tikrą galutinę ir visuotinę tiesą ir “savanoriškas” šios ideologijos priėmimas.

Stiprios ideologijos įmonėse visada yra disidentų, dėl to dažnai susikuria visuotinio veidmainiavimo atmosfera. Teigiamas šios valdymo formos bruožas – tai laikinas kolektyvo susibūrimas, kuris yra puikios darbo komandos formavimo pamatas, jei laiku panaudojami personalo valdymo standartiniai mechanizmai ir prie jų pridėdamos kitos motyvacijos sistemos (pavyzdžiui, rezultato siekimas ir atitinkama atlyginimo sistema). Neigiama pažangios monarchijos pusė ypatybė yra ideologiškos motyvacijos laikinumas ir jau minėtos psichologinio klimato išlaidos. Ši valdymo forma būdinga stambioms bendrovėms.

Oligarchija (aristokratija)

Ši valdymo forma yra labai artima jau minėtajai konstitucinei monarchijai. Tačiau joje mažesnė paplitusi vidutinė valdymo grandis: įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia yra sukoncentruota steigėjų rankose. Pagrindinis principas: “Svarbiausia , kad viršūnė sutartų, o jei geriausi protai ar išrinktieji susitars, liaudis automatiškai dirbs sėkmingai”. Tokios valdymo formos pranašumas –kolektyvo svarba, principas “viena galva gerai, o dvi – dar geriau”.Trūkumas – tai, kad tokioje įmonėje vyksta karai tarp steigėjų, samdomų darbuotojų energija panaudojama frakcijų politinei kovai įmonės viduje. Darbuotojai pageidaujantys dirbti normaliai pagal tam tikras taisykles, išeina iš įmonės, nes kiekvieną mėnesį įvedamos naujos “visą gyvenimą turinčios galioti” žaidimo taisyklės. Psichologinis klimatas tokiose organizacijose persunktas nestabilumu ir apgaule.

Demokratija

Valdymo forma, būdinga stambioms akcinėms bendrovėms su išsklaidytais smulkiais akcijų paketais. Be to, demokratiškas personalo valdymas gali būti tiesiog pirmųjų asmenų demokratiško požiūrio rezultatas, remiantis iliuzijomis, kad žmonės, turintys valdžią, pasinaudos ja visuomenės labui ir apkritai pajėgs išmintingai ja pasirūpinti.
Pažangiose demokratiškose bendrovėse kuriose yra sukurtos valdymo grandys, tokia įmonės valdymo forma duoda gerų rezultatų, o galimybė gauti dalelę pelno yra efektyvi veiklos motyvacija. Tačiau neretai demokratiško įmonės valdymo rezultatas būna tarpusavio vaidai, anarchija ir nevaldomi samdomi darbuotojai.

Šiandien verslininkai taiko šią valdymo formą dėl valdymo išmanymo ir žinių neturėjimo arba norėdami padalyti atsakomybę daugeliuii žmonių, tikėdamiesi, kad nuo to jų našta palengvės. Kokius gi teigiamus demokratinio valdymo modelio bruožus galime pamatyti žvelgiant į Lietuvos verslą? Tik tai, kad yra vis dėlto sukuriama tam tikra samdomų darbuotojų motyvacijos sistema, nors kokia reali koncepcija.

Į viską, kas yra pasakyta, nereikia žiūrėti labai rimtai, nes valstybės valdymo formos ir įmonės valdymo modeliai – tai ne daugiau kaip sąvoka. Pasaulyje nėra nieko idealaus. O organizacija – tai jos kūrėjo tęsinys su jo pasaulėžiūra, psichologija ir asmeninėmis problemomis. Jo pasirinkta įmonės valdymo strategija – tik jo asmeninis reikalas.

Žinoma, vadovavimo būdų pliusų ir minusų žinojimas ir kritiškas požiūris į savo gebėjimus žymiai palengvins tą pasirinkimą, nes valdyti darbuotojų elgesį – tai visų pirma vadovauti savo elgesiui; valdyti – tai gebėti keisti stilių, gebėti palankiai nuteikti, pelnyti simpatiją, mokėti nuteikti darbti ir svarbiausia – gebėti bendrauti su žmonėmis taip, kad tai paskatintų darbuotojus įsitraukti į bendrą veiklą...

Autorius: Oksana Poluchina
Šaltinis: Excelsitas